sovereignty

sovereignty
suverenitetas statusas T sritis Politika apibrėžtis Išskirtinė aukščiausios politinės valdžios turėtojo galia priimti sprendimus dėl valstybės vidaus (vidinis suverenitetas) ir užsienio (išorinis suverenitetas) politikos. Terminą pirmą kartą pavartojo J. Bodinas 1576. Jis suverenitetą suvokė kaip absoliutų, neribotą ir nedalomą, todėl idealia santvarka laikė absoliučiąją monarciją. Teorijos formavimasis taip pat siejamas su N. Machiavellio, T. Hobbeso, tautos suvereniteto pradininko J.J. Rousseau bei J. Austino, iškėlusio parlamento suvereniteto idėją, darbais. 16–19 a. dažniausiai buvo suprantamas kaip absoliuti jo turėtojo (suvereno), dažniausiai monarcho, valdžia valstybės gyventojams ir nepavaldumas jokiai kitai valdžiai santykiuose su užsienio valstybėmis. Absoliutaus suvereniteto sampratą šiuolaikinėje teisės doktrinoje pakeitė riboto suvereniteto koncepcija. Pripažįstama, jog valstybės valdžia turi būti ribojama ir nacionalinės, ir tarptautinės teisės normų (įstatymo viršenybės principas). Suvereniteto ribos kelia daug diskusijų: pvz., nesutariama, ar galima pažeisti valstybės suverenitetą, jei joje šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ar vykdomas genocidas. Dėl to JT Saugumo Taryba nesugeba priimti bendro sprendimo. LR Konstitucijos 2 str. skelbia, jog „suverenitetas priklauso Tautai“. Panašios nuostatos įtvirtintos ir daugelio kitų valstybių konstitucijose, pvz., Belgijos, Brazilijos, Bulgarijos, Estijos, Prancūzijos. Tautos suvereniteto koncepcija siejama su visuomenės sutarties teorija ir nuostata, kad jokia valdžia nėra teisėta, jei neturi tiesioginio ar netiesioginio politinės Tautos pritarimo. Todėl laikoma, jog Tauta suverenitetą įgyvendina per laisvuose rinkimuose išrinktus atstovus. Kitos tautos suvereniteto pasireiškimo forma yra piliečių dalyvavimas referendumuose, kur jie turi galimybę tiesiogiai pritarti ar atmesti pasiūlytas valstybės politikos kryptis, konstitucijos pataisas ir pan. atitikmenys: angl. sovereignty ryšiai: susijęs terminas – įstatymo viršenybė susijęs terminas – konstitucija susijęs terminas – konstitucija susijęs terminas – referendumas

Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. . 2007.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?
Synonyms:
, , , , , , / ,


Look at other dictionaries:

  • sovereignty — sov·er·eign·ty also sov·ran·ty / sä vrən tē, sə , və rən / n pl ties 1 a: supreme power esp. over a body politic b: freedom from external control: autonomy 2: one that is sovereign; esp: an autonomous state …   Law dictionary

  • Sovereignty — Sov er*eign*ty, n.; pl. {Sovereignties}. [OE. soverainetee, OF. sovrainet[ e], F. souverainet[ e].] The quality or state of being sovereign, or of being a sovereign; the exercise of, or right to exercise, supreme power; dominion; sway; supremacy; …   The Collaborative International Dictionary of English

  • sovereignty — mid 14c., pre eminence, from Anglo Fr. sovereynete, from O.Fr. souverainete, from soverain (see SOVEREIGN (Cf. sovereign)). Meaning authority, rule is recorded from late 14c.; sense of existence as an independent state is from 1715 …   Etymology dictionary

  • sovereignty — independence, freedom, autonomy, autarky, autarchy (see under FREE adj) Analogous words: *supremacy, ascendancy: command, sway, control, dominion, *power, authority …   New Dictionary of Synonyms

  • sovereignty — [n] domination ascendancy, ascendant, dominance, dominion, jurisdiction, preeminence, prepotence, prepotency, primacy, supremacy, supreme power, sway; concept 299 Ant. submission …   New thesaurus

  • sovereignty — ► NOUN (pl. sovereignties) 1) supreme power or authority. 2) a self governing state …   English terms dictionary

  • sovereignty — [säv′rəntē, säv′ər intē; ] occas [.suv′rəntē, suv′ər intē] n. pl. sovereignties [ME soverainete < Anglo Fr sovereyneté, OFr souveraineté] 1. the state or quality of being sovereign 2. the status, dominion, rule, or power of a sovereign 3.… …   English World dictionary

  • Sovereignty — Sovereign redirects here. For other uses, see Sovereign (disambiguation). The frontispiece of Thomas Hobbes Leviathan, depicting the Sovereign as a massive body wielding a sword and crozier and composed of many individual people. Sovereignty is… …   Wikipedia

  • sovereignty — /sov rin tee, suv /, n., pl. sovereignties. 1. the quality or state of being sovereign. 2. the status, dominion, power, or authority of a sovereign; royalty. 3. supreme and independent power or authority in government as possessed or claimed by a …   Universalium

  • sovereignty — noun ADJECTIVE ▪ absolute, full, unlimited ▪ Demonstrators demanded full sovereignty for the self proclaimed republic. ▪ limited ▪ joint, shared …   Collocations dictionary

  • sovereignty — n. 1) to grant sovereignty 2) to establish sovereignty 3) to violate a country s sovereignty 4) sovereignty over * * * [ sɒvrɪntɪ] to establishsovereignty to grant sovereignty to violate a country s sovereignty sovereignty over …   Combinatory dictionary

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”